WhatsApp
Turinio turinys
Menisko plyšimai, dažniausiai vadinami sportininkų liga, gali atsirasti staigiai keičiant kryptį ir sustojant. Jie gali sukelti skausmą, patinimą ir kelio sąnario blokavimą ir išsivysto dėl įgimtų anomalijų nuo kūdikystės.
Venkite staigių judesių
Meniskas yra kelio sąnario kremzlinė struktūra. Ji užtikrina, kad kelio sąnarys būtų stabilus, o kūno svoris būtų subalansuotas ir tolygiai pasiskirstytų keliams. Menisko plyšimas įvyksta, kai kelis staiga pasisuka arba sulinksta. Jis skirstomas į tris grupes: įgimtas sutrikimas, pasireiškiantis išoriniame meniskuose, plyšimai, atsirandantys sportininkams, ir menisko senėjimas, atsirandantis vyresniame amžiuje. Dažniausiai jis pastebimas sportininkams, tačiau dėl neteisingo judesio ar žingsnio, žengto kasdieniame gyvenime, kelio sąnarys gali išsisukti ir plyšti meniskas – dažniausias menisko plyšimo simptomas yra skausmas ir išnirimo jausmas bei kelio patinimas. Esant dideliems plyšimams, menisko fragmentas gali pasislinkti ir ištrūkti į kelio sąnarį, dėl to kelias užsifiksuoja ir žmogui tampa sunku vaikščioti.
Jei girdite garsą iš savo kūdikio kelio…
Kūdikių, turinčių įgimtų menisko problemų, keliai skleidžia triukšmą. Tokiu atveju reikėtų įtarti išorinio menisko anomaliją ir kreiptis į specialistą, nes dažna įgimta išorinio menisko anomalija gali sukelti menisko plyšimo simptomus be jokios trauminės priežasties. Menisko pokyčiai taip pat vyksta senstant. Didėjant amžiui meniskas praranda lankstumą ir tampa trapus; palaipsniui jame mažėja vandens, todėl jis gali lengvai plyšti. Tylieji plyšimai taip pat gali atsirasti be jokių simptomų ir netrikdyti paciento. Jie gali būti randami atliekant kelio sąnario magnetinio rezonanso tyrimus, atliekamus dėl kitos priežasties. Rekomenduojama, kad specializuoti gydytojai stebėtų pacientą, kol pradės reikštis simptomai.
Taikomi individualūs šiuolaikiniai gydymo metodai.
Jei nusiskundimai neišnyksta taikant poilsį, šalčio aplikaciją, mankštos programą, gydymą skausmą mažinančiais vaistais, rekomenduojama artroskopija, kuri vadinama uždarąja operacija. Šios procedūros metu į kelio sąnarį įvedami specialūs instrumentai, ekrane rodomais vaizdais apžiūrimi vidiniai sąnario meniskai, raiščiai ir kremzlės. Pastebėjus menisko plyšimą, jis iš dalies pašalinamas arba sutvarkomas, atsižvelgiant į plyšimo formą ir vietą, paciento amžių, sociokultūrinį statusą ir profesiją.
Atlikite pratimus raumenims stiprinti
Kadangi chirurginė intervencija atliekama uždaruoju būdu, paciento sveikimo procesas yra greitesnis. Pacientai išrašomi kitą dieną po operacijos. Kadangi artroskopija atliekama per kelias skylutes, žaizdos gyja greitai, todėl galima nedelsiant pradėti fizioterapinius judesius. Jei operacijos metu pašalinama plyšusi dalis, pooperaciniu laikotarpiu pacientas netrukus gali grįžti į kasdienį gyvenimą. Jei menisko plyšimas susiuvamas, pacientas apie 3-4 savaites turėtų vaikščioti remdamasis ramentais, nesuteikdamas apkrovos keliui, ir taikyti fizioterapiją bei pratimus namuose, kad neprarastų raumenų jėgos ir sąnario judesių. Norint išvengti menisko plyšimo, būtina atlikti pratimus, stiprinančius raumenis aplink kelį, vengti judesių ir veiklos, kurie verčia kelį, nepriaugti svorio ir prieš sportinę veiklą atlikti tinkamą apšilimą.
Kelio sąnario menisko plyšimai
Šiais laikais kelio sąnario traumos vis dažniau pasitaiko įvairaus amžiaus žmonėms, nes populiarėja sportinė veikla ir pratimai, skirti fiziniam pasirengimui. Kelio sąnarys yra didžiausias kūno sąnarys. Kelio sąnarį sudaro 3 kaulai. Viršuje yra šlaunikaulio (šlaunikaulio) lūžis, apačioje – kojos (blauzdikaulio) kaulas, o priekinė dalis yra kelio girnelės (patella) kaulas. Nors kelio sąnarys yra šarnyrinis sąnarys, leidžiantis lenkti ir tiesti, judesio metu jame taip pat pasireiškia rotatoriaus funkcija. Kadangi sąnariniai paviršiai nelabai tinka vienas kitam, sąnarį sutvirtina pagalbiniai audiniai. Tai kelio sąnario raiščiai (Ligaments) ir tuščiavidurės kremzlės (Menisci).
Anatomija
Kiekvienas kelio sąnarys turi du fibrokartikulinius meniskus, vieną vidinį ir vieną išorinį. Meniskai yra pusmėnulio formos; periferinės dalys yra trikampio formos (skersiniuose pjūviuose), išgaubtos ir storai į vidų plonėjančios (skersiniuose pjūviuose) ir išsidėsčiusios taip, kad dengia 3/2 blauzdikaulio sąnario paviršiaus. Meniskai yra elastingos struktūros su tankiomis, tankiai susiūtomis kolageno skaidulomis, kurios yra atsparios suspaudimui ir atlieka svarbiausias užduotis. Meniskų smūgius amortizuojanti funkcija užtikrina kelio stabilumą, nes padeda maitinti sąnario kremzlę. Ji užtikrina, kad apkrova pasiskirstytų didesniame plote, o sąnario kremzlės būtų apsaugotos nuo didelio spaudimo.
Etiopatologija:
Menisko plyšimai gali būti pastebėti bet kuriame amžiuje, tačiau jų susidarymo mechanizmai skiriasi. Kadangi jaunų žmonių meniskų audinys yra nepažeistas, jie plyšta dėl sunkių traumų. Nereikėtų pamiršti, kad traumos ir patempimai, sukeliantys menisko plyšimus, sukelia kapsulės, šoninių ir kryžminių raiščių pažeidimus. Vyresniame amžiuje meniskas susilpnėja dėl degeneracijos ir gali plyšti net atliekant nesudėtingus kelio judesius. Kadangi vidinis meniskas yra išsiplėtęs, storesnis ir tvirtai prigludęs prie medialinio-šoninio raiščio, jis sužalojamas ir plyšta 5-7 kartus dažniau nei judresnis išorinis meniskas. Menisko plyšimai skirstomi pagal plyšimo formą: – Išilginiai plyšimai yra lygiagretūs menisko kraštui ir gali būti daliniai arba visiški. – Skersiniai plyšimai Tai viršutinio ir apatinio menisko paviršių atsiskyrimo forma – Šoniniai plyšimai – Radialiniai (periferiniai) plyšimai – Įvairių tipų plyšimai (lapelio formos, kibiro rankenos formos, papūgos keteros formos, mišrūs arba degeneraciniai menisko plyšimai) Kadangi kraujagyslinė menisko dalis yra periferijoje, gijimas vyksta tik šioje srityje. Todėl pastaraisiais metais, tobulėjant artroskopinei chirurgijai, periferinių menisko plyšimų sutvarkymas tapo vienu iš taikomų sutvarkymo metodų.
Klinikiniai požymiai ir simptomai:
Dauguma menisko plyšimų pasižymi trimis pagrindiniais simptomais: skausmu, patinimu ir blokavimu. Skausmas yra svarbiausias simptomas ir dažnai pasireiškia sąnario lygyje, esančiame plyšusio menisko pusėje. Skausmas sustiprėja lipant laiptais ir pritūpus, o blokavimas pasireiškia, kai plyšusio menisko dalis įstrigo sąnario erdvėje ir sulenkto kelio ilgai negalima atlenkti. Esant menisko plyšimui, kelyje dažnai susikaupia skysčio. Pacientas tai suvokia kaip patinimą ir pilnumo pojūtį kelyje. Visame sąnario plote gali būti juntamas jautrumas, rodantis menisko periferinių tvirtinimo vietų plyšimus ar patempimus.
Diagnozė:
Diagnozė nustatoma remiantis anamneze, fiziniu tyrimu, specialiais menisko tyrimais, magnetinio rezonanso tomografija ir artroskopija. Menisko plyšimą galima įtarti remiantis paciento anamneze, traumos tipu ir laiku, traumos sunkumu, nusiskundimais, apžiūros rezultatais ir specialiais testais (McMurray, Apley testai). Paprastosiose rentgeno nuotraukose menisko nerodoma, tačiau rekomenduojama padaryti menisko nuotrauką, kad būtų galima pamatyti kitus kelio sąnario pakitimus. Geriausia diagnostikos priemonė yra magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kuri 80-93 % atvejų parodo menisko plyšimus ir kitas sąnario struktūras. Jei jų pagalba diagnozės nustatyti nepavyksta, galutinai diagnozę galima nustatyti pažvelgus į kelio sąnario vidų artroskopijos būdu.
Gydymas:
Konservatyvus gydymas: Po ūmios kelio traumos pirmasis gydymas turėtų būti konservatyvus, kol bus nustatyta kelio sąnario patologijos diagnozė. Pirmiausia galūnė iškraunama ir pailsinama. Simptominis gydymas medikamentiniu būdu atliekamas priešuždegiminiais ir analgeziniais vaistais. Išnykus ūminiams simptomams, atidžiai apžiūrimas kelio sąnarys ir, atsižvelgiant į išvadas, nustatoma gydymo eiga. Pradinis gydymas tęsiamas vidutiniškai 10-20 dienų, priklausomai nuo traumos sunkumo. Praėjus šiam laikotarpiui, krūvis pašalinamas. Kitame etape išlieka lokalus kelio sąnario palpacijos skausmas, tačiau jei raiščių sistema nepažeista, jei nėra blokados ir hidroartrozės, tęsiamas konservatyvus gydymas. Kelias apvyniojamas elastiniu tvarsčiu arba kelio įtvaru. Pacientui liepiama sustabdyti sportinę veiklą, tęsti progresyvius keturgalvio raumens pratimus ir stebėti pacientą.
Chirurginis gydymas:
1-) Po pirminio gydymo, kai tokie simptomai, kaip pasikartojantis skausmas, nuolatiniai išskyros ir užrakinimas, pradeda trukdyti kasdieniam ar sportiniam gyvenimui, taikomas chirurginis menisko gydymas – chirurginis menisko pašalinimas siekiant išsaugoti maksimalų meniską, t. y. menisko operacija, visiška menisko operacija, kai pašalinamas visas meniskas, arba dalinė menisko operacija, kai pašalinama tik plyšusi dalis.
2-) Menisko remontas fiksuojant plyšimą siūlais periferinių plyšimų atveju. Paskutinis menisko gydymo etapas – menisko transplantacija. Tai alternatyvus metodas, padedantis užkirsti kelią būsimiems degeneraciniams pokyčiams pacientams, kuriems anksčiau buvo pašalinti meniskai, ir sugrąžinti jų indėlį į kelio stabilumą. Transplantacijos principas, kuris pastaraisiais metais taikomas vis dažniau, yra iš lavono paimto menisko audinio gyvybingumo palaikymas naujame kelyje, į kurį jis persodinamas.
Artroskopija
Visame pasaulyje ji dažnai taikoma diagnozuojant ir gydant plačius sąnarių pažeidimus. Tai nedidelė chirurginė procedūra, kuri nekenkia pacientui. Artroskopija techniškai pagrįsta principu, kai sąnario vidus aiškiai matomas monitoriaus ekrane, naudojant šviesolaidinę kamerą ir plonesnius už pieštuką instrumentus, kurie į sąnarį įvedami mažyčiais chirurginiais pjūviais. Kadangi nepažeidžiamos sąnario tvirtumą užtikrinančios struktūros, pacientai po artroskopijos gali greitai grįžti prie ankstesnio darbo ir veiklos. Operacijos pabaigoje oda nėra susiuvama. Dauguma pacientų gali būti išrašyti tą pačią dieną.
