Kas yra mamografija ir kaip ji atliekama?

Mamografija, kuri plačiai naudojama krūties ligų atrankinei patikrai ir diagnostikai, yra radiologinė vaizdavimo sistema, kurioje naudojama maža „X“ spinduliuotės dozė. Mamografija, kuri ypač plačiai naudojama ankstyvajai krūties vėžio diagnostikai, paprastai rutiniškai atliekama sulaukus 40 metų. Ar mamografija kelia radiacijos pavojų, yra vienas iš pagrindinių pacientams susirūpinimą keliančių klausimų. Mamografijos metu naudojama spinduliuotės dozė yra labai maža, o žala nėra įrodyta.

Kas yra mamografija?

Mamografiją galima apibrėžti kaip krūties rentgeno nuotrauką. Tai radiologinis vaizdinimo metodas, leidžiantis vizualizuoti krūties audinius naudojant mažą „X“ spinduliuotės dozę. Atliekant mamografinį vaizdą galima aptikti krūties audinio pokyčius, gerybinius ar piktybinius pakitimus, kurių negalima aptikti medicininės apžiūros metu.

Kokioms ligoms diagnozuoti naudojama mamografija?

Mamografija yra dažniausiai naudojamas vaizdinimo metodas ankstyvajai krūties vėžio diagnostikai. Krūties vėžys yra viena iš labiausiai paplitusių vėžio rūšių tarp moterų. Dėl šios priežasties svarbu, kad jokių nusiskundimų neturinčios moterys, sulaukusios 40 metų, taip pat atliktų atrankinę mamografiją.

– Apčiuopiamas kietumas krūtyje,

– Masė krūtyje

– Išskyros iš spenelio

– Krūties skausmas

– Krūties odos sustorėjimas

– Mamografija ir krūtų ultragarsinis tyrimas turėtų būti atliekami siekiant išsiaiškinti nusiskundimų priežastį, pavyzdžiui, krūtų dydžio ar formos pokyčius.

Dažniausiai užduodami klausimai apie mamografiją

Kokio pasiruošimo reikia prieš mamografiją?

Jokio išankstinio pasiruošimo nereikia. Idealus laikas mamografijai atlikti yra pirmoji savaitė po menstruacijų pabaigos, tačiau ją galima atlikti ir kitomis dienomis. Tyrimo dieną negalima naudoti dezodoranto ar pudros. Pacientė turėtų atsinešti savo senas mamogramas, jei tokių yra. Nedidelis krūties audinio pokytis tarp senųjų ir naujųjų filmų gali būti vėžio požymis. Lygiai taip pat pakitimas, kuris, kaip manoma, yra senuose filmuose, gali būti laikomas gerybiniu. Taip pacientė išgelbėjama nuo nereikalingos biopsijos.

Kaip atliekama mamografija?

– Pacientei stovint priešais mamografijos aparatą, krūtis įdedama tarp dviejų plastikinių plokštelių.

– Plokštelės spaudžia krūtį ir ją išlygina. Šio proceso metu pacientė gali jausti diskomfortą, tačiau ši procedūra būtina norint gauti sveiką vaizdą. Svarbu suvienodinti krūties storį, kad būtų galima matyti visą krūties audinį. Išplatinus krūties audinį, sumažėja galimybė, kad nedidelius krūties pakitimus paslėps virš jos esantis krūties audinys.

– Kadangi toks krūties suspaudimas leidžia vizualizuoti plonesnį krūties audinį, naudojama mažesnė rentgeno spindulių dozė.

– Norint užtikrinti aukštą vaizdo kokybę, svarbu, kad pacientė procedūros metu nejudėtų. Dėl šios priežasties vaizdavimo metu gali būti paprašyta kurį laiką sulaikyti kvėpavimą.

Kas yra skaitmeninė mamografija?

Skaitmeninė mamografija, nauja krūtų vaizdinimo technologija, tapo pagrindiniu diagnostikos metodu diagnozuojant krūties ligas ir tikrinant krūties vėžį. Skirtingai nuo įprastinės mamografijos, skaitmeniniai vaizdai gaunami naudojant elektroninius jutiklius. Vėliau šie vaizdai vertinami CAD programuojamoje darbo vietoje su didelės skiriamosios gebos specialiais monitoriais. Šioje darbo vietoje atliekama daugybė procesų, pavyzdžiui, didinimas, matavimas ir kontrasto reguliavimas, nepriklausomai nuo naudojamos rentgeno spindulių dozės.

Ar mamografija yra skausmingas vaizdavimo metodas?

Mamografijos metu dėl krūtų suspaudimo gali būti jaučiamas skausmas ar skausmingumas. Tačiau šis skausmas ar skausmingumas po kurio laiko savaime išnyksta. Moterims, kurių krūtys jautresnės, rekomenduojama palikti mamografiją po menstruacijų, kad jos jaustų mažesnį skausmą.

Kodėl svarbu atlikti atrankinę mamografiją?

Krūties vėžys pasižymi didžiausiu moterų mirtingumu. Iki 70 metų amžiaus krūties vėžiu rizikuoja susirgti 13 proc. moterų. Vėžiui išsivystyti į darinį gali prireikti kelerių metų ar net ilgiau. Ankstyvosiose stadijose navikas auga klastingai, nes paprastai nesukelia skausmo ar kokių nors nusiskundimų. Jei vėžys pagaunamas šioje stadijoje, tikimybė pasveikti yra labai didelė. Atrankinės mamografijos tikslas – užfiksuoti darinį, kol jis dar nepasiekė tokio dydžio, kad pacientė ar tikrinantis gydytojas galėtų jį apčiuopti. Šalyse, kuriose reguliariai atliekama atrankinė mamografija, mirčių nuo krūties vėžio sumažėja 30 proc.

Ar yra amžiaus riba, nuo kurios galima atlikti mamografiją?

Mamografijai atlikti yra nustatyta amžiaus riba. Jaunesnėms nei 40 metų moterims mamografija nerekomenduojama, nebent yra rimtų įtarimų. Krūties audinį iš esmės sudaro riebalinis audinys ir pieno liaukų struktūra. Mamografijoje riebalinis audinys yra beveik juodos spalvos, o pieno liaukos struktūra – baltos spalvos. Kadangi krūties vėžys atsiranda iš pieno liaukos, mamografijoje jis matomas baltu tonu. Jaunesnėms nei 40 metų moterims, kadangi krūtyje dominuoja pieno liaukos struktūra, krūties vėžio audinio, kuris taip pat matomas baltos spalvos krūties audinyje, atskirti neįmanoma. Po 40 metų pieno liaukos struktūra krūties audinyje regresuoja ir virsta riebaliniu audiniu. Tokiu atveju baltą krūties vėžio audinį galima lengvai atpažinti juodoje krūties struktūroje.

Kokiais atvejais mamografiją galima pradėti atlikti anksčiau?

Moterys, kurių šeimoje yra sirgusių krūties vėžiu, turėtų pradėti stebėjimą ankstyvame amžiuje, ypač jei jų giminaičiai sirgo krūties vėžiu ankstyvame amžiuje. Teigiama, kad tokiais atvejais mamografiją galima pradėti atlikti nuo 35-40 metų amžiaus. Be to, jei jaunesnių nei 40 metų moterų, kurioms tyrimo metu įtariamas vėžys, krūtų ultragarsinis tyrimas yra neigiamas, pirmasis pasirinkimas yra krūtų MRT. Mamografija gali būti atliekama tais atvejais, kai krūtų MRT negalima atlikti dėl įvairių priežasčių.

Kaip dažnai moteris turėtų atlikti mamografiją?

Sulaukus 40 metų amžiaus, kiekvienai moteriai mamografija turėtų būti atliekama kartą per metus. Prireikus atrankinė patikra jaunesniame amžiuje gali būti atliekama atliekant klinikinį tyrimą. Jaunoms moterims, priklausančioms didelės rizikos grupei, jei šeimoje ir artimų giminaičių tarpe yra sergančių krūties vėžiu, atrankinė mamografinė patikra turėtų būti pradėta prieš 10 metų iki to amžiaus, kai šeimoje ir giminaičiams diagnozuojamas vėžys. Toms, kurių šeimoje yra rizika, mamografija turėtų būti atliekama nuo 30 metų amžiaus, be to, papildomai turėtų būti atliekamas ultragarsinis tyrimas ir magnetinio rezonanso tomografija.

Ar mamografijos metu gaunama radiacijos rizika?

Atsižvelgiant į krūties vėžio dažnumą ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, radiacijos rizika yra nereikšminga. Gaunama dozė yra labai maža, o žala nėra įrodyta. Vidutinė dozė, gaunama atliekant šį tyrimą, yra 0,7 mSv, be to, tokia dozė gaunama iš aplinkos per 3 mėnesius įprastame kasdieniame gyvenime.

Ar visas krūties vėžines ligas galima aptikti mamografu?

Skaitmeninė mamografija yra sėkmingiausias metodas diagnozuojant krūties vėžį. Tačiau kai kurių darinių mamografija pamatyti neįmanoma. Ypač moterims, kurių krūties audinys yra tankus, sunku pamatyti nedidelius darinius. Tokios struktūros krūties moterims kartu su mamografija rekomenduojama atlikti ultragarsinį tyrimą ir, jei reikia, magnetinio rezonanso tyrimą.

Kokia yra mamografijos trukmė?

Mamografija trunka maždaug 10-15 minučių.